Ką būtina žinoti norint steigti MB?

Mažosios bendrijos steigimas.

Mažoji bendrija yra puikus pasirinkimas verslo pradžioje. Ši juridinė forma ypatingai tinka, jei planuojama vykdyti veiklą nedideliu mastu. Tačiau tai – dar ne visi privalumai, dėl kurių dažniausiai pasirenkamas mažosios bendrijos steigimas. Kokie jie? Ar mažoji bendrija turi trūkumų? Ką dar būtina žinoti nusprendus steigti šią verslo formą? Aptarkime viską išsamiau.

Mažosios bendrijos privalumai: kada ji tinka geriausiai?

Mažoji bendrija (neretai terminas naudojamas kaip santrumpa MB) naudinga tiems, kas dar tik žengia pirmuosius žingsnius versle. Ji gali būti vertinama kaip „solidesnė“ nei individuali veikla, apie ją galite plačiau pasiskaityti įraše „Individualios veiklos buhalterinė apskaita” ar verslo pažyma. Mažosios bendrijos steigimas dažnai pasirenkamas dėl šių pranašumų:

• Netaikomas įstatinis kapitalas. Kitaip nei UAB atveju, steigiant mažąją bendriją nereikia pradinio kapitalo. Tiesa, nederėtų suprasti, jog išlaidų nebus jokių – teks šiek tiek investuoti į juridines procedūras Registrų centrui bei kitoms įstaigoms. Visais steigimo etapais gali pasirūpinti ir atskiri tokių paslaugų teikėjai; tuomet sutarto atlygio reikės ir jiems. Vis dėlto įstatinio kapitalo atžvilgiu įkurti mažąją bendriją yra pigiau.
• Ribota civilinė atsakomybė. Veiklą vykdantieji pagal individualios veiklos ar verslo pažymą nesėkmės atveju rizikuoja savo asmeniniu turtu. Mažosios bendrijos atveju nariai rizikuoja tik savo įnašu (jis mokamas įstojus).
• Paprastas valdymas. Mažosios bendrijos steigimas gali būti sėkmingai atliekamas dalyvaujant vos vienam fiziniam asmeniui. Tokį juridinį vienetą gali sudaryti iki 10 žmonių. Palyginkime su uždarąja akcine bendrove: tokiu atveju akcininkų gali būti net iki 249 (žinoma, siekti didelio skaičiaus nereikalaujama). Mažosios bendrijos nariai gali perleisti teises kitiems, be to, sprendimams priimti užtenka ir vieno žmogaus (t. y. nėra kitų narių). Kaip tikriausiai žinote, UAB svarbiausius sprendimus priima akcininkai, ir jų nuomonės „svoris“ priklauso nuo turimų akcijų kiekio.
• Paprastas pelno paskirstymas. Mažoji bendrija nesudaro samdomo darbo sutarčių su nariais, todėl nėra teisinio įpareigojimo reguliariai mokėti atlyginimą. Tai reiškia, kad pelną galima išsimokėti tuomet, kai jis sukuriamas, ir tam nereikia laukti finansinių metų pabaigos. Vis dėlto naudinga atkreipti dėmesį: po finansinių metų paaiškėjus, jog sąnaudos yra didesnės nei išsiimta suma, arba jog pelnas yra mažesnis už išmokėtą sumą nariams – trūkumą MB nariai turės grąžinti.
• Mokesčių lengvatos. Mažosios bendrijos direktorius moka tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Be to, MB direktoriui nereikia mokėti Sodros mokesčio (jis mokamas tik už narius). MB moka 5 arba 15 proc. pelno mokesčio (5 proc. lengvata taikoma, jei MB sudaro mažiau nei 10 narių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų). Tiesa, ši tvarka gali keistis nuo 2024 metų, priėmus naujus mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus.

Apibendrinus – mažoji bendrija gali būti pranašesnė tiek už uždarąją akcinę bendrovę, tiek už individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Svarstant dėl juridinės formos derėtų įvertinti verslo augimo tikimybę, galimas rizikas, mokestinius niuansus. MB taikomi įprasti mokesčiai – pelno, pajamų, Sodros, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomo sveikatos draudimo ir kt.

Ko reikia norint įsteigti mažąją bendriją?

Jei jūsų planuose jau yra mažosios bendrijos steigimas, apgalvokite ne tik narių skaičių. Procesas bus paprastesnis ir greitesnis, jei pasiruošite. Steigiant mažąją bendriją prireiks:

1. Elektroninio parašo (jei steigsite el. būdu). Reikės ne tik vadovo, bet ir narių parašų. Be to, el. parašu pasirašyti turės ir visi kiti steigimo dalyviai, pavyzdžiui, patalpų savininkai ar bendraturčiai.
2. Pavadinimo. Kaip ir UAB atveju, Juridinių asmenų registrui reikės pateikti naujojo juridinio vieneto pavadinimą. Jis turi būti unikalus ir originalus. Pavadinime negalima naudoti Lietuvos vardo, taip pat kitų juridinių asmenų pavadinimų. Esama ir kitokių ribojimų, tad kurdami pavadinimą atsižvelkite į juos – sutaupysite laiko.
3. Patalpų. Kaip jau minėta aukščiau, jei nesate patalpų savininkai, turėsite pasirūpinti jų sutikimu. Parašo reikės ir iš sutuoktinio (-ės), jei veiklą vykdysite savo namuose.  
4. Žinoti veiklos tikslą. Steigiant mažąją bendriją, reikia nurodyti veiklos tikslą – kitaip tariant, kokio pobūdžio veikla bus atliekama. Ją galite pasirinkti iš veiklos tikslų klasifikatoriaus.
5. Numatyti valdymo tipą. Mažąją bendriją gali valdyti direktorius arba nariai. Nariai sprendimus paprastai priima susirikimų metu. Pradžioje pasirinkę turėti tik vieną narį ir vėliau nusprendę didinti narių skaičių, turėsite pakeisti ir nuostatus.
6. Numatyti, kas tvarkys apskaitą. Buhalterine apskaita galite rūpintis ir patys, jei turite reikiamos patirties bei žinių. Tačiau taip pat galite naudotis specialistų paslaugomis. Mažoji bendrija pasižymi savitais mokestiniais niuansais, be to, gana dažnai koreguojami su šia juridine forma susiję įstatymai. Tad priimkite sprendimą įvertinę galimas laiko bei biudžeto sąnaudas.

Tai svarbiausi steigimo elementai. Detaliau apie jų specifiką galite pasidomėti atskirai. Tiek MB pasirinkimo, tiek buhalterinės apskaitos klausimais galime pakonsultuoti ir mes, „D&R Accounting” komanda. Tegul mažosios bendrijos steigimas ir valdymas nekelia jokių rūpesčių – pasirinkę mus, sutaupysite laiko ir išvengsite apskaitos klaidų